Njuškii siskáldâsân

Haiti

Wikipedia:st
Haiti täsiväldi
Repiblik d Ayiti (haitikielân)
République d’Haïti
(ranskakielân)
lippu
lippu
vaakun
vaakun
Staatâhäämi täsiväldi
President Väliaikainen presidenttineuvosto (Haiti)
Uáiviminister Alix Didier Fils-Aimé
Uáivikaavpug Port-au-Prince
Eres kaavpugeh Carrefour,
Cap Haïtien,
Gonaïves,
Les Cayes
Vijđodâh 27 750 km²
Ässeeloho (2018) 11 123 178
– ässeesaahâdvuotâ 382 ässed/km²
– aalmugstuárrum 1,4 % (2016)
Virgáliih kielah haitikielâ, ranskakielâ
Vaaluut Haiti gourde (HTG)
Äigi UTC−5
– kesiäigi UTC−4
Jiečânâsvuotâ
Ranskaast 1. uđđâivemáánu 1804
Uánádâs HT
– fiävruin RH
– kirdemmašinijn HH
Jotolâh uálgispiälásâš
Sundenummeer +509
Internet TLD .ht
Motto "Liberté, égalité, fraternité"
"L'union fait la force"
Aalmuglâšlaavlâ La Dessalinienne

Haiti lii Karibia staatâ, moos kulá kuálmádâs Hispaniola-nommâsii suollust. Ton uáivikaavpug lii Port-au-Prince, mii lii staatâ viestârriddoost.

Eennâmtiätu

[mute | mute käldee]

Haiti vijđodâh lii 27 750 km², mast 190 km² lii čääci. Vijđoduv mield Haiti lii maailm 147. stuárráámus staatâ.[1] Eennâm vijđoduvâst 80 % lii várádâh.[2] Vuáláduvâin láá vyevdihsavaneh.[2]

Sajadâh já rääjih

[mute | mute käldee]
Haiti sajadâh Karibiast

Haiti lii jiečânâs suáluistaatâ Hispaniola-nommâsii suolluu viestâruásist. Ton áinoo ránnjástaatâ lii nuorttân Dominikaanisâš täsiväldi, moos kulá suolluu koskâ- já nuorttâuási. Rääji Dominikaanisijn täsivaldijn lii 376 km kukkosâš.[1]

Haiti rájášuvá Atlant väldimeerân tavveen sehe Karibiameerân viestârist já mäddin. Merâriddo lii ohtsis 1 771 km.[1]

Šoŋŋâdâh

[mute | mute käldee]

Šoŋŋâdâh lii trooppisâš, já Atlant pelni, kuus paasaatpiegah posodeh, arva valjeest. Jorreestoormah tovâtteh motomin paas hiävuid.[2] Majemui luvij iivij Haiti láá stäjidâm eres lasseen čuávuvááh jorreestoormah: Jeanne ive 2004, Fay, Gustav, HannaIke ive 2008 sehe Matthew ive 2016.[3]

Viehâdâh

[mute | mute käldee]

Iänááš uási Häiti ässein láá čapis ulmuuh.[2]

Ässeeloho

[mute | mute käldee]
Ihe Ässeeloho Ihe Ässeeloho Ihe Ässeeloho Ihe Ässeeloho Ihe Ässeeloho
1887 960 000 1970 4 713 134 1982 5 958 870 1993 7 544 982 2004 9 129 933
1909 2 029 700 1971 4 797 534 1983 6 100 718 1994 7 691 001 2005 9 260 879
1960 3 869 288 1972 4 880 740 1984 6 244 898 1995 7 838 241 2006 9 388 642
1961 3 946 666 1973 4 964 593 1985 6 389 424 1996 7 986 858 2007 9 513 714
1962 4 026 076 1974 5 051 633 1986 6 533 556 1997 8 136 372 2008 9 638 255
1963 4 107 392 1975 5 143 815 1987 6 677 487 1998 8 285 690 2009 9 765 153
1964 4 190 472 1976 5 241 510 1988 6 821 300 1999 8 433 339 2010 9 896 400
1965 4 275 135 1977 5 344 538 1989 6 965 413 2000 8 578 234 2011 10 032 864
1966 4 361 648 1978 5 453 582 1990 7 110 116 2001 8 720 247 2012 10 173 775
1967 4 449 858 1979 5 569 289 1991 7 255 042 2002 8 859 635 2013 10 317 461
1968 4 538 688 1980 5 691 941 1992 7 399 862 2003 8 996 229 2017 10 981 229
1969 4 626 727 1981 5 821 974
Käldee: Wikidata

Kielah

[mute | mute käldee]

Haiti virgáliih kielah láá ranskakielâhaitikreolikielâ, mii lii mottoom afriklii kielâ, ranska-, eŋgâlâs-, espanja- já indiaankielâ siävuttâs.[2]

Oskoldâh

[mute | mute käldee]

Haitiliih láá siäiluttâm ennuv afriklijd vuovijd. Veikkâ iänááš uási aalmugist kulá katolilii kiirkon, te maaŋgah hárjutteh voodoo, mii lii ristâosko já afriklii hiäimuosko siävuttâs.[2]

Škovlâlijd

[mute | mute käldee]
  • Lasetiäđuh Haitist láá sijđoost 82 (pittá 15. Läättinlâš Amerik enâmeh láá ovdáneijee-enâmeh) oppâkirjeest ŠE Amerik.

Fáádást eres soojijn

[mute | mute käldee]

Käldeeh

[mute | mute käldee]

  1. a â b Haiti The World Factbook. Čujottum 20.8.2025. (eŋgâlâskielân)
  2. a â b c č d Leinonen, Matti et al.: ŠE Amerik, s. 82. Jurgâlâm Mattus, Ilmari. Sämitigge, 2013.
  3. Haiti country profile BBC News. 31.10.2012. Čujottum 30.8.2025. (eŋgâlâskielân)