Kuovâmáánu
| Máánuh |
| Uđđâivemáánu |
| Kuovâmáánu |
| Njuhčâmáánu |
| Cuáŋuimáánu |
| Vyesimáánu |
| Kesimáánu |
| Syeinimáánu |
| Porgemáánu |
| Čohčâmáánu |
| Roovvâdmáánu |
| Skammâmáánu |
| Juovlâmáánu |
Kuovâmáánu lii gregoriaanlâš já juliaanlâš kalender mield ive nubbe mánuppaje. Kuovâmáánust láá 28 peivid, pic kárgámive tast láá 29 peivid.
Kuovâmáánu 6. peeivi lii ive vuossâmuš Säämi lippupeivi ađai Säämi aalmugpeivi.[1][2]
Nommâ
[mute | mute käldee]Kuovâmáánu nommâ já eromâšávt sääni algâuási kuovâ lii skandinaavisâš lovnâ. Tot máccá háámán gói já gómánađr, mii lii merhâšâm ääigi kuovâmáánu pelimuddoost njuhčâmáánu pelimuudon. Lii arvâlum, et kuovâmáánu nommâ lii lamaš skandinaavisâš kielâin merhâšuumeest "muotâmáánu", tastko uđđâ tárukielâ (nynorsk) tobdá sääni gjö, mii meerhâš asettes muottuu. Tággáár muottust ellei luodah uáinojeh pyereest.[3]
Taan mánuppaajeest lii kevttum meid suomâkiel lovnânommâ "helmimáánu".
Uđđâivemáánu teikâ loppâuási tast já kuovâmáánu algâuási láá tovle nomâttum máhđulávt puolâšmáánnun.[1][2]
Kuovâmáánu sämikulttuurist
[mute | mute käldee]Kinttâlpeivi
[mute | mute käldee]- Válduartikkâl: Kinttâlpeivi
Kinttâlpeeivi tovlááh sämmiliih peskidii saavzâi tälviulloid meddâl. Tain suulâin tohhii išedeh še Reisvuonmääđhi, veikkâ táválávt talle lijjii korrâ puolâšeh, mut meiddei korrâ puurgah-uv. Kinttâlpeeivi rahttâsškuottii ovdiih anarâšäijiheh tälvikoddepiivdon.[1][2][4]
Maatipeivi
[mute | mute käldee]- Válduartikkâl: Maatipeivi
Anarâš-kalenderist Maatipeivi lii kuovâmáánu 24. peeivi. Maatipeivi ij viettum tađe komebeht, mut tot liijká lâi maaŋgâ áášán čyeccee.[1][2][4]
Pasepeivinomâttâsah
[mute | mute käldee]Kuonâmáánu peht láá iänááš kalenderijn muáddi pasepeivinomâttâs Tagareh láá:
- Septugeesima lii läättinkielâ, já tot uáivild "čiččâmlovváád" (70-lohon vuáđuduvvee rekinistemoornig). Tot uáivilid kuittâg oovcád pasepeeivi ovdil pessijái.[1][2]
- Seksageesima lii läättinkielâ, já tot uáivild "kuttlovváád" (60-lohon vuáđuduvvee rekinistemoornig). Tot uáivilid kuittâg káávcád pasepeeivi ovdil pessijái.[1][2]
Fáádást eres soojijn
[mute | mute käldee]
Wikimedia Commonsist láá koveh teikkâ eres tiätuvuárháh fáádást Kuovâmáánu.
Käldeeh
[mute | mute käldee]- ↑ a â b c č d Mattus, Ilmari: Kuovâmáánu. Anarâš-kalender 1996, 1996. Anarâškielâ servi ry.
- ↑ a â b c č d Mattus, Ilmari: Kuovâmáánu. Anarâš-kalender 2013, 2013. Anarâškielâ servi ry.
- ↑ Morottaja, P. & Kuuva, P. & Olthuis Marja-Liisa: ”Mánuppojij algâpuáttim ađai etymologia”, Kielâkyeimi I - Pargokirje, s. 79. Sämitigge, 2013. ISBN 978-952-441-323-7.
- ↑ a â Sämmilâš kalender merkkâpeeivih (PDF) kuati.fi. Čujottum 17.8.2025.