Njuškii siskáldâsân

Merkkâohoh

Wikipedia:st

Merkkâohoh láá ohoh, moh tiättojeh anarâš kalenderist. Merkkâ- já nommâohoh láá teháliih ton suujâst, et toh išedeh nuuvt jiegâlâš, ko eennâmlâš-uv elimist. Toh iä puohâin oosijn toolâ innig tiäivás, ko täälvih láá uánnum já keesih kukkom, mut tiet toovláš okko-oornig lii kuittâg nuuvt riges já tivrâs ärbi sehe tááláid et puátteid-uv anarâš suhâpuolváid, et nommâ- já merkkâokkosysteem kannat siäiluttiđ aainâs kalenderist.[1]

Merkkâohoh

[mute | mute käldee]

Merkkâohoh láá puohnâssân 12. Toh älgih juovlâi ääigi já pišteh syeinimáánu loopâkeš. Merkkâohhoin lii maŋgâsist kiännii ulmuu nommâ. Merkkâohoh láá čuávuvááh:[1]

  • Juovlâokko – Ive majemuš merkkâokko lii Juovlâokko, já tot lii noomâs-uv mield juovlâi ääigi.
  • Kinttâlpeivokko – Kinttâlpeivokko poođij kinttâlpeeivi mield, mii lâi vuossâmuš Máárjápeivi, nieidâ Máárjá nk. putestem.
  • Laskijâšokko – Laskijâšokko, mast láá laskijâšpasepeivi já laskijâšmajebargâ, lâi váástuááigân luáštádâttâm.
  • Pessijâšokko – Pessijâšokko noomâs-uv mieldi lii pessijái ääigi.
  • Irjánokko – Irjánohhoost puovtij Irjánpeeivi uáiniđ kiiđâ šooŋâid.
  • Ruossmâsokko – Ruossmâsohhoost lii Ruossmâspeivi já tot viettui Jeesus riistâ kavnâm juhlen.
  • Heltuorâstuvokko – Heltuorâstuvoho lii heltuorâstâh, mii lii pase.
  • Helduvokko – Helduvohhoost lii helduvpeivi, mii lii pase.
  • Jonsahpeivokko – Jonsahpeivohhoost lii jonsahpeivi.
  • Unikeko-okko – Unikeko-ohhoost lii unikekopeivi já ton šooŋâ vuáđuld puáhtá ennustiđ puáttee čoovčâ šooŋâid.
  • Jáákuppeivokko – Jáákuppeivohhoost lii Jáákuppeivi. Tiätulágán aašijd, moh kuleh ive ááigán, koolgâi porgâđ ovdil Jáákuppeeivi.
  • Pärdipeivokko – Pärdipeivohhoost álgá čohčâ, já Pärdipeeivi vuáđuld puáhtá še ennustiđ čoovčâ šooŋâ.

Keejâ meid

[mute | mute käldee]

Käldeeh

[mute | mute käldee]

  1. a â Mattus, Ilmari: Anarâšâi puáris ääigi ovdânoomah, merkkâ- já nommâohoh, suviijah, sehe liputtempeeivih. Anarâš-lostâ, 2016, 29. ihekerdi, s. 10–11. Anarâškielâ servi.